- plepalynė
- plepalỹnė sf. (2) 1. tuščia kalba, plepalas: Frankas negalėjo ilgiau žiopsoti ir žiūrėti į šitą pasigyrimą. Tuščia plepalynė! P.Cvir. 2. scom. Brs, Skd kas mėgsta plepėti, plepys: Ans y[ra] plepalỹnė toks, i ta augintinė tokia pat Plng. Ta plepalỹnė paėmė piningus Sg.
Dictionary of the Lithuanian Language.